Lietuvos kariai išvyksta į Vokietiją dėl pinigų

31_lietuvos-kariuomenes-kariai-valgyklojeKaip pranešė Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Seimas vienbalsiaiuž“priėmė įstatymą dėl karių algų padidinimo. KAM siūlymu, karių tarnybiniai atlyginimai 2018 ir 2019 metais augs po 10 proc., o 2020-aisias – 5 procentus.

Tam per ketverių metų laikotarpį numatoma skirti apie 83 mln. eurų.

Didesnį krašto apsaugos finansavimą pirmiausiai turi pajausti patys kariai – ne tik per ginkluotės ir infrastruktūros modernizavimą, bet ir per didesnius atlyginimus bei geresnį socialinių garantijų paketą“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Anot KAM, labiausiai algų padidėjimą pajus žemiausios ir vidutinės grandies kariai, kurių labiausiai ir trūksta. Ministerijos skaičiavimais, jei 2017-aisiais metus ištarnavęs eilinis į rankas gaudavo 536 eurų, 2020 metais toks karys turėtų uždirbti 665 eurus, neskaičiuojant priedų. Seržanto alga atitinkamai didės nuo 665 iki 836 eurų, kapitono alga – nuo 935 iki 1208 eurų.

Tuo laiku praėjus septyneriems metams nuo privalomosios karinės tarnybos panaikinimo Vokietijos kariuomenė nebesurenka reikiamo specialistų skaičiaus, tad svarstoma tuščias vietas užpildyti samdiniais iš kitų Europos Sąjungos šalių.

31_Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der LeyenKariuomenės generolas inspektorius Eberhardas Zornas pareiškė, kad pajėgos turi „žiūrėti visomis kryptimis, kai trūksta kvalifikuoto personalo“, pavyzdžiui, gydytojų ir informacinių technologijų specialistų.

Ginkluotosios pajėgos jau keletą metų nesulaukė papildomų investicijų, bet iki 2025 metų šalis planuoja padidinti savo kariuomenę net 21 tūkstančiu narių, pranešė BBC.

gr12Pavyzdžiui, vokiečių karių atlyginimas yra vidutiniškai 3 tūkst. eurų.

Labai gaila, bet Lietuvos vyriausybė nenori plėtoti savo kariuomenę ir nusiperka tik seną gynkluotę iš kitų šalių.

Pavyzdžiui, sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo pasirašyta užpernai rugpjūtį, jos vertė siekia 386 mln. eurų. Tai didžiausias įsigijimas Lietuvos kariuomenės istorijoje.

BNS sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis., kad kitąmet pagal Lietuvos užsakymą turėtų būti pradėta serijinė „Boxer“ gamyba, o pirmosios pėstininkų kovos mašinos į Lietuvą turėtų atvykti kovą.

Tokiu budu Lietuvos kariai turės galimybę uždirbti daugiau keisdami tik vėliavą.

31_Vokietijai trūksta kariųLietuvos emigracijos mastas yra tiesiog katastrofiškas.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet iš Lietuvos iš viso oficialiai emigravo beveik 28,8 tūkst. asmenų. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,9 mln. gyventojų.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.

Advertisements

Rusija taikysis į Baltijos šalis?

21_Amerikiečiai įvertino Rusijos galimybes užpulti Baltijos šalisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (angl. Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF) apsiginkluos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, Rusija pasielgs taip pat.

Jis priminė, kad 2002 metais JAV vienašališkai pasitraukė iš Priešraketinės gynybos sistemų apribojimo sutarties, kuri buvo vienas iš kertinių tarptautinio saugumo akmenų.

Spalį JAV lyderis Donaldas Trumpas privertė tarptautinę bendruomenę sunerimti paskelbęs, kad Vašingtonas ketina pasitraukti iš INF sutarties ir pradėti plėsti savo branduolinį arsenalą, „kol žmonės atsikvošės“.

INF susitarimą 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Šia sutartimi buvo išspręsta krizė, kilusi SSRS nutaikius į Vakarų sostines balistinių raketų su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.

Novator 9M729D. Trumpo administracija nepatenkinta Maskvos sprendimu dislokuoti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Novator 9M729“. Vašingtonas teigia, kad ši ginkluotė pažeidžia INF sutartį, kuria draudžiamos raketos, pajėgios nuskrieti 500–5 500 kilometrų. Pasak NATO, šios branduolinį užtaisą galinčios nešti rusiškos raketos yra mobilios, sunkiai pastebimos ir galinčios netikėtai smogti Europos miestams, tad yra veiksnys, iš esmės keičiantis saugumo padėtį žemyne.

Nusitaikys į JAV sąjungininkus

Jei Jungtinės Valstijos pasitrauks iš INF apsiginkluos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, Lietuva, Latvia ir Estija tikriausiai gali pasiūlyti JAV dislokuoti amerikiečių smogiamojį ginkluotę trijose Baltijos valstybėse.

Tai, žinoma, sukels didelių rūpesčių.

Rusija taikysis į šalis, kuriose dislokuotos JAV raketos, jei Vašingtonas įgyvendins savo planą pasitraukti iš Šaltojo karo laikų branduolinių arsenalų mažinimo susitarimo, pasakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas, rašo „Bloomberg“.

Jei bus anuliuota Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis, mes nepaliksime šio žingsnio be atsako, – pasakė jis susirinkusiems karo atašė Maskvoje. – Jūs kaip kariuomenės profesionalai turite suprasti, kad atsakomieji Rusijos veiksmai bus nutaikyti ne į JAV teritoriją, bet į šalis, kuriose dislokuotos vidutinio nuotolio raketos.“

RAND ekspertų nuomonė

Pasak RAND ekspertų, karinės Rusijos agresijos Baltijos šalyse tikimybės yra maža. Maskva kritikuoja NATO plėtrą ir veržiasi pakeisti dabartinę strateginę terpę savo naudai, tačiau ji nesvarsto „agresyvių veiksmų Baltijos šalyse kaip šių tikslų pasiekimo priemonės“.

Rusija <…> nelaiko Baltijos šalių strategiškai svarbiu regionu, kokiu yra laikoma Gruzija ar Ukraina“, – konstatavo ataskaitos autoriai.

RAND ekspertų teigimu, Rusija naudojasi kitomis priemonėmis, kad iškeltų savo nacionalinius interesus. Kalbama apie regioninius darinius – Kolektyvinio saugumo sutartį, kaip atsaką NATO ir Eurazijos ekonominės sąjungą, kaip atsaką Europos sąjungai. Rusijos elgesys gali tapti agresyvesniu dėl amerikiečių priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Baltijos šalyse, mano ekspertai.

Šiame kontekste JAV naudojamos priemonės užtikrinti Baltijos šalių saugumą iš esmės yra užtenkamos, pažymi RAND ekspertai. Tačiau jie rekomenduoja Vašingtonui toliau tęsti investicijas į regiono šalis ir demonstruoti NATO 5-ojo str. tvirtumą. JAV taip pat derėtų pastūmėti Estija ir Latviją, kad šios imtųsi papildomų pastangų, leisiančių patenkinti rusakalbių gyventojų poreikius, rašoma ataskaitoje. Ekspertų manymu, tai atimtų iš Maskvos priemones daryti įtaką Baltijos šalims.

Politikai nori apsidrausti

Nuo 2017-ųjų Lenkijoje ir Baltijos šalyse yra dislokuota daugiau nei 7 tūkst. NATO karių. Iš jų 4 tūkst. buvo išsiųsti į regioną kaip NATO atstovai. 2020-aisiais NATO planuoja dislokuoti 30 oro eskadrilių, pasirengusių užtikrinti greitą aljanso pajėgų mobilizaciją ir reagavimą priešui įsiveržus į NATO teritoriją.

Baltijos šalių susitikimo VašingtoneBaltijos šalių susitikimo Vašingtone, vykusio praėjusių metų balandį, rezultatas toks: Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo pažadėta papildoma karinė pagalba, skiriant daugiau nei 170 mln. dolerių amunicijai ir apmokymams įsigyti.

Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.

Šių metų gegužę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė NATO partnerius imtis papildomų pastangų siekiant sustiprinti Baltijos šalių saugumą. L. Linkevičius pasiūlė Baltijos šalyse dislokuoti ne tik aljanso antžemines pajėgas, tačiau ir karinį laivyną ir oro pajėgas, rašoma „The Baltic Times“.

Analitinio centro „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas tvirtina, kad Baltijos šalyse dislokuotos pajėgos nepajėgtų sustabdyti modernizuojamos Rusijos kariuomenės agresijos. Pasak analitiko, Vakarai turėtų būti pasirengę blogiausiam scenarijui ir puoselėti karinės galios Baltijos šalyse auginimo galimybę.

Vakarų valstybėms derėtų demonstruoti, kad jie gali už save pastovėti, ir tik tokiu būdu Rusijos grėsmė gali būti sustabdyta, tikino ekspertas savo apžvalgoje „Carnegie“ centrui.

Prezidentė palinkėjo lietuviams išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais nemokamai

1_Grybauskaitė pasveikino Lietuvos stačiatikius su Kalėdomis“Jis ateina linkėdamas išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą. Kad būsimi darbai būtų lengvesni, tikslai — greičiau pasiekiami, o kelias į juos — aiškesnis”, — sakė prezidentė.

Šiame kelyje svarbiausia būti “ne tik bendrakeleiviai, bet ir bendraminčiai”.

“Pasidalinkime šventiniu džiaugsmu, kad geriausi linkėjimai būtinai išsipildytų. Visiems — šviesių, linksmų šventų Kalėdų!”, — užbaigė sveikinti Dalia Grybauskaitė.

Tačiau nieko džiaugtis

Valdžios abejingumu pasipiktinę bei fizinio susidorojimo išsigandę Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys mokytojai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pedagogai informuoja, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ir jai atstovaujančios institucijos konflikto ribas.

2_mokytojų streikas 2018Iš tiesų manome, kad konfliktas, įsižiebęs dėl etatinio darbo apmokėjimo tvarkos, atskleidė žymiai didesnes valstybės problemas. Tai, kas vyko paskutinėmis dienomis: negebėjimas realiai spręsti jau seniai identifikuotų problemų; brutalus psichologinis spaudimas; aukščiausių valstybės pareigūnų visuomenei skleidžiamas melas; bandymas supriešinti visuomenę ir manipuliuoti žiniasklaidos priemonėmis; viešas derybų imitavimas nebijant atsakomybės už akivaizdžius pažeidimus; protokolų ir kitų dokumentų, ant kurių oficialiai pasirašo ministrė, klastojimas; grasinimas fiziniu susidorojimu rodo, kad krizė gilėja. Esama situacija atskleidžia daug pavojingesnes tendencijas – mūsų šalies demokratijai iškilo reali grėsmė“, – rašoma kreipimesi į prezidentę.

Jos prašoma įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.

Mokytojų vardu kreipimąsi pasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Migracija

3_Specialistai apibūdino dėl emigracijos tuštėjančius regionusPer pirmuosius penkiolika Nepriklausomybės metų Lietuvos įmonės veikė darbuotojų pertekliaus sąlygomis. Tai davė pirminį postūmį gyventojų migracijai. Tik 2006 m. darbdaviai pastebėjo, kad darbuotojai jau išvyko dirbti į užsienį. Per 1990-2018 metus darbuotojų sumažėjo nuo 1,74 iki 1,37 mln., tai yra 21%, o gyventojų – nuo 3,71 iki 2,8 mln., tai yra 24,3%. Kartų su išvykstančiais darbuotojais, prarandame ir tradicijas, žinias bei verslumo dvasią.

Pavyzdžiui, 1939 m. Lietuvoje gyveno tiek pat žmonių, kiek ir 2017 m., t.y. apie 2,8 mln. gyventojų.

Išlaidos gynybai nuolat didėja

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas 2019 metų turėtų pasiekti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo paskelbtas projektas, numatoma skirti 948,009 mln. eurų.

Šių metų biudžete krašto apsaugai numatyta 873 mln. eurų. Pernai skaičiuota, kad ši suma sieks 2 proc. BVP, bet dėl spartesnio nei tikėtasi ekonomikos augimo šis slenkstis neperžengtas.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį patikino, kad šių metų gynybos biudžetas bus padidintas 18 mln. eurų.

Valstybės gynimo taryba ir dauguma parlamentinių partijų sutarė, kad gynybos biudžetas iki 2030 metų turėtų pasiekti 2,5 proc. BVP.

JAV iš Lietuvos atima pinigus

181130_Prezidentė Vašingtone susitinka su JAV Prezidentu Donaldu TrumpuLietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse. D.Grybauskaitė visus Latvijos žmones šimtmečio proga pasveikino specialiu vaizdo sveikinimu, kurį įrašė Vilniaus oro uoste.

Per spaudos konferenciją kariuomenės vadas J.V.Žukas priminė, kad karinis orlaivis „Spartan“ buvo įsigytas, kai prasidėjo tarptautinės misijos. Toks orlaivis reikalingas karių rotacijoms, krovinių gabenimui.

181130_Kariuomenės vadas_genda SpartanPasak Žuko, per pastaruosius trejus metus „Spartan“ dėl problemų negalėjo kilti keturis kartus. O pastarieji du atvejai buvo per vieną savaitę.

Dėl gedimo orlaivis „Spartan“ praėjusį sekmadienį negalėjo į Rygą nuskraidinti prezidentę Dalią Grybauskaitą, o pirmadienį iš Briuselio neparvežė premjero Sauliaus Skvernelio.

Labai įdomu, Lietuva užėmė devintą vietą pasaulyje pagal karinių išlaidų augimą, paskelbė Švedijos institutas. Lietuvos išlaidos gynybai augo 21 proc., rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenys.

Lietuva šiemet pirmą kartą pasiekė NATO standartą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 873 mln. eurų.

Lietuvos valdžia užsibrėžė tikslą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2.5 proc. BVP.

Vienas iš konservatorių kandidatų siekiant prezidento posto Vygaudas Ušackas ragina gynybai skirti 4 proc. BVP.

Savo ruožtu, JAV prezidentas Donaldas Trampas ne vieną kartą ragino Aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, grasindamas sumažinti JAV dalyvavimą bendrojo NATO narių saugumo programose.

Dėl tokių priežasčių Lietuva turi didinti išlaidas gynybai, pirkti seną techniką.

Galima kalbėti apie šarvuočių „Boxer“ įsigijimą (88 šarvuočių už 386 mln. eurų), priešlėktuvinės gynybos sistemo NASAMS perkamą (110 mln. eurų), sunkvežimų „Unimog U5000“ įsigijimą (63 mln. eurų), artilerijos pabūklų įsigijimą „PzH2000“ (16 mln. eurų), oro gynybos sistemų GROM įsigijimą (34 mln. eurų).

Tačiau Lietuvos karių ir veteranų asociacijos pirmininkas Aurimas Navys tiesiai šviesiai sako, kad didesnės išlaidos gynybai nelems nieko, mat pinigai jau išleisti brangiai ginkluotei ir jos išlaikymui.

Dar viena opi problema – senstelėjęs mąstymas iš praeities karų, nesiruošiant moderniems ateities karams. Bėda yra ta, kad mūsų, NATO ir kitų šalių kariai, kariuomenė mokosi dažniausiai iš praeities. Vadovėliai jau yra pasenę. Mes turėtume pagalvoti, kaip mes tas potencialias ateities grėsmes įveiksime. Tradicinis tikėtinas konvencinis karas, ko gero, nėra tikėtinas didele dalimi. Aš sakyčiau, kad jis nelabai tikėtinas. Įvykiai tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje akivaizdžiai rodo, kad reikia ruoštis visiškai kitokio pobūdžio grėsmėms.

Nėra net vieno lėktuvo. Apie kokį saugumą mes kalbame? Ir ką daryti, jei NATO išnyksta?

Lietuvoje valdo kariniai lobistai

Afganistane_ krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis_kleinlitauen.wordpress

Visos naujienos, susijusios su Lietuva, apie kariuomenę ir gynybą.

Atrodo, kad kas nors uždirba pinigus, neatsižvelgiant į situaciją šalyje.

Pavydžui, Lietuva svarstys galimybes siųsti į šią šalį daugiau karių ir skirti atstovų į civilinį biurą, sako lapkričio 5 d. Afganistane viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Ministras BNS pranešė, kad Lietuva neseniai sulaukė prašymo padidinti savo karinį kontingentą Afganistane.

NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“, skirtoje apmokyti vietos pajėgas, šiuo metu tarnauja apie 50 Lietuvos karių. Toks skaičius įrašytas ir Seimo suteiktame mandate, galiojančiame iki 2020 metų…

Dar viena, vyriausybė trečiadienį spalio 31 d. pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems Karo padėties konstitucinio įstatymo pakeitimams – jais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje. Tikimasi, jog tai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų veiksmingą valstybės gynybą ir sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą užtikrinant valstybės ir visuomenės poreikį…

Ir toliau, didžioji dalis pratybose „Geležinis vilkas 2018“ dalyvausiančios karinės technikos vienetų antradienį lapkričio 6 d. vyks iš Ruklos į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.

pratybose „Geležinis vilkas 2018“ dalyvausiančios karinės technikosVokietijos kariuomenės tankai „Leopard II“ ir kovos mašinos „Marder“, Belgijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Piranha“, Čekijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Pandur“, Nyderlandų – CV-90 ir kita karinė technika iš Ruklos judės Ukmergės kryptimi, vėliau – autostrada Vilnius-Panevėžys važiuos iki Maišiagalos, tuomet pasuks link Nemenčinės. Dalis technikos judės Utenos kryptimi, vėliau į Švenčionėlius ir Pabradės apylinkes, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos konvojų…

Darbas virte verda!

Bet “pavojaus akivaiždoje“ nera pinigų gydytojams, mokytojams, pensininkams ir vaikams.

Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Pasaulio lietuvių metais, tačiau jiems minėti valstybės biudžeto projekte papildomų tikslinių lėšų nenumatyta, skelbia „Lietuvos žinios“.

Net koktu jau darosi kaip Vyriausybė tyčioasi, dergiasi ir niekina savo šalies piliečius.

ŠIUOLAIKINĖ LIETUVA: LĖŠOS KARIUOMENEI IR JAV INTERESAI

prezidente-susitinka-su-senatoriais-lrp.lt-r.dackaus-nuotr-K100rrStiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija per artimiausius kelerius metus planuoja pastatyti tris naujus karinius miestelius su reikiama infrastruktūra Šiaulių mieste, Šilalės ir Vilniaus rajonuose. Projektus planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

Tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

LR Vyriausybei pritarus, vieną pirkimą visiems trims objektams planuojama paskelbti 2019 m. pradžioje, o sutartis su investuotoju arba investuotojais pasirašyti 2020 m. pabaigoje. Bendra visų trijų projektų tiesioginių investicijų vertė gali siekti apie 90 mln. eurų.

Lietuvos pareigūnai teigė, kad atsižvelgiant į “Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl lietuvos gynybos politikos gairių”: siekiant užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą, nuosekliai didinti gynybos finansavimą – skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo ir ne vėliau kaip 2030 m. pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Pinigus verčiau skirti ne ginklams, o sveikatai

Šiemet Lietuva nupirko trivalentę vakciną nuo gripo, tai pigiau negu keturvalente vakcina. Joje dominuoja du A tipo ir vienas B tipo štamas.

Dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama informacija apie neva nekokybiškas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėjo atvejų, kuomet visuomenė bauginama ir raginama nesiskiepyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojama sezonine gripo vakcina.

Valstybės nupirkta trivalente vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių pacientai: žmonės, vyresni nei 65 m., sergantys lėtinėmis ligomis, globos įstaigų gyventojai, medicinos personalas. Visiems kitiems vakcina bus mokama.

Tie, kas nuo gripo nori pasiskiepyti keturvalente vakcina, kurioje yra vienu B tipo štamu daugiau nei trivalentėje, gali tai padaryti primokėdami. Asmenys, nepatenkantys į rizikos grupę, už keturvalentę vakciną turės susimokėti pilną kainą.

Skiepų nuo gripo nupirkta už beveik pusę milijono eurų.

Lietuva tampa JAV poligonu

Generolo Silvestro Žukausko poligone įpusėjo JAV kariuomenės 7-ojo kavalerijos pulko ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ dviejų savaičių pratybos. Koviniuose šaudymuose naudojami JAV kariuomenės pagrindiniai mūšio tankai „M1 Abrams“ ir šarvuočiai „Bradley“.

Gen. S. Žukausko poligono infrastruktūros vystymo projektas yra tęstinis, prasidėjęs dar 2014 m. Įgyvendinus visus infrastruktūros darbus, Gen. S. Žukausko poligonas bus vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse vienu metu pajėgus priimti iki brigados dydžio karinį vienetą – kelis tūkstančius karių ir šimtus karinės technikos vienetų.

JAV kariuomenės bataliono vadas Gary Oaklandas taip pat teigė, kad S. Žukausko poligonas, čia esamas reljefas bei neįprastos oro sąlygos yra kartu ir iššūkis, ir puiki vieta tobulėti.

Šie projektai finansuojami ne tik iš nacionalinių, bet lygiomis dalimis iš NATO saugumo investicijų programos (NSIP) ir JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos.

Pastaroji kol kas nesikeičia, Rusija vis dar kelia pagrindinę grėsmę Lietuvai

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke (JAV) dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė gynybinį bendradarbiavimą su JAV ir Norvegija.

Trišaliame susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriumi Mike Pompeo (Maiku Pompėju) ir Norvegijos premjere Erna Solberg aptartos iš Rytų kylančios grėsmės ir transatlantinio saugumo klausimai, daug dėmesio skirta poreikiui užtikrinti regioninę Baltijos valstybių oro gynybą, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Vizito Niujorke metu D. Grybauskaitė taip pat perdavė JAV senatoriaus Johno McCaino našlei Cindi jos vyrui skirtą Lietuvos valstybinį apdovanojimą.

mire-jav-senatorius-johnas-mccainas-78941855Už nuopelnus mūsų šaliai senatorius Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanotas šių metų liepos 6-ąją. Pasak prezidentės, J. McCainas buvo išskirtinis Lietuvos draugas, visada rėmęs mūsų valstybę. Senatorius itin svariai prisidėjo prie paramos telkimo mūsų šaliai, jos gynybai ir piliečių saugumui.

Labai gaila, kad JAV skiria pinigų tik gynybai…

LIETUVA NORI GAUTI PRETEKSTĄ ĮSIVERŽTI Į RUSIJĄ

pratybos-rukloje-Grybauskaitė-važinėjosi-tanku

Rusijos-Gruzijos karo dešimtmečio minėjime Gruzijoje antradienį rugpjūčio 7 d. dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina prisiminti Maskvos agresijos pamokas. Pasak jo, tarptautinės bendruomenės bandymai po karo normalizuoti santykius su Rusija lėmė tolesnį jos agresyvų elgesį aneksuojant Ukrainos Krymo pusiasalį.

Jis Gruzijoje lankėsi su Lenkijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Jaceku Czaputowiczium ir Edgaru Rinkevičiumi bei Ukrainos vicepremjeru Pavlo Rozenko.

Ministras taip pat tvirtino, kad Gruzijos ir Ukrainos integracijos į tarptautines organizacijas perspektyvos turi būti aiškesnės.

Manau, kad tai yra klaida ir tokia pati panaši klaida kaip buvo ir 2008-aisias metais, kuomet NATO viršūnių susitikime mes nesuteikėme narystės veiksmų plano tiek Sakartvelui (Gruzijai), tiek ir Ukrainai ir netrukus po to prasidėjo karo veiksmai“, – pridūrė L. Linkevičius.

Rusija grasina Gruzijai: įspėja, kas bus, jei įstos į NATO

2008-ųjų rugpjūtį, naktį iš 7-tos į 8-tą dieną, tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvlis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių gruzinų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.

Laimėjusi šį trumpą karą Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse.

Abi šios sritys, kartu paėmus, apima apie 20 proc. Gruzijos valstybės teritorijos. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Per 2008 metų rugpjūtį vykusį karą D. Medvedevas dirbo Rusijos prezidento poste.

Pirmadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad Sakartvelo priėmimas į NATO išprovokuotų didelį konfliktą.

Interviu dienraščiui „Kommersant“, kuris antradienį buvo parodytas per valstybinę televiziją, Dmitrijus Medvedevas sakė, kad NATO planai ilgainiui pasiūlyti narystę Gruzijai yra „absoliučiai neatsakingi“ ir „kelia grėsmę taikai“.

Prezidentė: pratybomis „Zapad 2017“ demonstratyviai ruošiamasi karui su Vakarais

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad 2017 m. Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančios pratybos „Zapad“ demonstruoja šių šalių rengimąsi karui su Vakarais.

Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“, – žiniasklaidai Rygoje sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, grėsmės iš Rytų verčia Baltijos šalis prašyti partnerių papildomų saugumo garantijų, pavyzdžiui, dėl sprendimų priėmimo greičio NATO.

Įdomu, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė karinių pratybų “Zapad-2017” metu lankėsi JAV. Ji vyko į JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Šis vizitas sukėlė kritiką prieš ją Lietuvos Seime.

“Iš principo ištrimitavom visam pasauliui apie galimą karinę invaziją į mūsų valstybę ir keista, kad tuo metu, kai ta grėsmė labiausiai padidėja, vyriausias karinių pajėgų vadas nusprendžia išvažiuoti iš valstybės ir ne kur nors netoli, bet už jūrų marių, tai daugiau negu keista”, — pasakė deputatas Povilas Urbšis.

Pasaulio dėmesį patraukusios didelės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ pagaliau baigėsi rugsėjo 20 dieną be didesnių incidentų, dėl kurių baiminosi kai kurios Vakarų šalys.

Lietuva yra dar laisva ir nepriklausama.

Galbūt JAV išnaudoja Lietuvą ieškant pateisinimo dėl NATO įsiveržimo į Rusiją?

Karas be medijos tampa beprasmis, nes pirma reikia sukurti pretekstą karui, grūsti žmonėms į galvą agresyvią propagandą.

LIETUVA JAU KOVOJA SU RUSIJA UKRAINOJE

R. Karoblis Kijeve_18

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 12 d. Briuselije dalyvavo NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos posėdyje. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo šių valstybių Prezidentai, išsakyta tvirta parama Ukrainos ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir siekiui tapti Aljanso narėmis, – pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.

NATO aktyviai bendradarbiauja su Ukraina atremiant hibridines grėsmes. Kartu sukurtos hibridinio atsako platformos. Aljanso ekspertai padeda reformuoti Ukrainos gynybos sektorių, vykdomos bendros programos, kurių tikslas – modernizuoti šios šalies karinio mokymo institucijas. Taip pat įgyvendinamas visapusiškas paramos Ukrainai paketas.

Bet Lietuva ir anksčiau remia Ukrainą.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis Ukrainoje lankėsi balandžio 11-13 d. kartu su Ministro Pirmininko delegacija. Vizito metu Lietuvos valdžios atstovai aplankė karo paliestą Avdijivką – miestą Rytų Ukrainoje, kur perdavė iš Lietuvos atgabentą humanitarinę pagalbą vietos gyventojams ir kariams savanoriams. Ministras R. Karoblis kartu su Lietuvos Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo susitikimuose su Ukrainos prezidentu, premjeru ir parlamento atstovais, taip pat apsilankė NATO Ryšių biure Kijeve.

Lietuva remia Ukrainą finansais ir oficialiai vienintelė Europoje karinėmis priemonėmis, taip pat komandiruoja daug specialistų ir politikų, kurie padeda mūsų kaimynui geriau įveikti korupciją ir sparčiau artėti prie „vakarietiško“ gyvenimo sampratos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija humanitarinei pagalbai Ukrainai skyrė 50 tūkstančių eurų, kurie bus pervesti Jungtinių Tautų migracijos agentūrai ― Tarptautinei migracijos organizacijai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

2018 metų sausio 1 dieną įsigaliojo naujas LR Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 metų pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje jos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.

Lietuva, be humanitarinės pagalbos, trečiadienį taip pat perdavė siųstuvus, kurie, anot S. Skvernelio, turėtų sustabdyti rusiškų kanalų propagandą ir leisti pamatyti separatistų valdomų teritorijų gyventojams, kaip gyvena Ukraina.

Siųstuvus priėmęs Donecko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis teigė, kad Lietuva vienintelė atsiliepė į prašymą dėl tokių sistemų.

Ne kokia didelė Europos šalis, ne Vokietija, Prancūzija, o Lietuva atsiliepė į prašymą“, – teigė jis.

Ukrainos gynybos ministerijai perduota Lietuvos kariuomenėje nebenaudojamos ginkluotės šaudmenų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šaudmenys Ukrainai perduoti Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos (GRT) sprendimu, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į 2014 m. Ukrainos paramos prašymą. GRT sprendimu, Ukrainos gynybos ministerijai neatlygintinai perduoti Lietuvos kariuomenėje nenaudojamos ginkluotės, kurią Lietuvos kariuomenė naudojo iki apginklavimo standartinių NATO kalibrų ginklais, šaudmenys.

Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Ukrainai ir Gruzijai neužtenka dalyvauti pratybose kartu su NATO narėmis. Norint tapti NATO nare, turi būti demokratine valstybe, dar reikia „daug kur pasitempti“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino gynti NATO narių pagal 5-ą straipsnį.

Vienas iš kertinių NATO principų buvo savigyna, šis principas įtvirtintas 1949 m. Vašingtono sutarties 5-ame straipsnyje. Jame parašyta: „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau (NATO narių) turi būti laikomas išpuoliu prieš visas“, visos narės „nedelsiant“ padės tokio išpuolio aukai (aukoms).

Taigi, NATO durys yra atviros.

Ukrainos Aukščiausioji Rada balsų dauguma įtvirtino įstatymu šalies siekį tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

Ukrainos nacionalinė saugumo taryba patvirtino naują karinę doktriną, kuri teigia, kad Rusija yra priešiška valstybė, o valstybės tikslas – narystė NATO.

Pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. Todėl situacija gali tik blogėti…

NATO KARIAI LIETUVOJE – GRĖSMĖ VISUOMENEI

PRIENŲ RAJONE Į AUTOĮVYKĮ PATEKO 4 JAV ŠARVUOČIAIKaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, birželio 10 dieną apie 17 val. Pabradės poligone apsivertė Prancūzijos karių visureigis. Du važiavę kariai pristatyti į ligoninę Vilniuje, jie buvo uniformuoti.

Tai jau triačias autoįvykas su NATO kariams Lietuvoje. Prancūzijos kariai dalyvauja Baltijos šalyse birželį vykstančiose pratybose „Saber Strike 2018″ (liet. Kardo kirtis).

Anksčiau Amerikos kariuomenės šarvuotis “Stryker” birželio 8 dieną Kazlų Rūdoje rėžėsi į medį, nukentėjo vienas JAV karys, pranešė Lietuvos policijos departamentas. Policijos duomenimis, eismo įvykio metu nukentėjo vienas NATO karys, JAV pilietis, kuris dėl dešinio klubo sumušimo pristatytas į ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą, jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

Taip pat birželio 7 d., apie 11 val. Prienų rajone kelyje Prienai-Kaunas į autoįvykį pateko kolonoje važiavę 4 Jungtinių Amerikos Valstijų šarvuočiai „Stryker”. Įvairaus lygmens sužeidimus patyrė 13 JAV karių, jie buvo nugabenti į Kauno klinikas profilaktiniam patikrinimui. Didžioji dalis karių jau dalyvauja pratybose, kitus stebi medikai.

Autoįvykio aplinkybes tiria Lietuvos kariuomenės karo policija ir Lietuvos policija.

Tuo laiku prasidėjus didžiausioms NATO pratyboms Baltijos šalyse, internete ėmė sklisti melagingos naujienos, kuriomis siekiama diskredituoti Lietuvos bei NATO veiksmus.

Straipsnio imitacijoje, pavadintoje „Lietuvoje NATO pratybose „Saber Strike 2018“ žuvo vaikas“, rašoma, kad „Alytaus apskrities policijos atstovė Eglė Kačinskienė DELFI sakė, kad JAV kariuomenės šarvuotis „Stryker“ partrenkė dviračiu važiavusį vaiką, kuris išvažiavo ant kelio draudžiamoje vietoje“. Panašu, kad propagandai pasiruošta buvo gerai, mat minėtoji Eglė Kačinskienė iš tiesų yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė.

Fake tai arba ne žino tik JAV kariai.

Bet reikia pabrėžti klausimo svarbumą, kad Lietuvos gyventojai paprastai nuvargo nuo begalinių NATO karinių pratybų: visur užsieniai kariai, šaudymasis.

Ir žvelgiant į autoįvykas su NATO kariams pastaruoju metu, priėjome išvadą, kad karinės pratybos sukeltų laikinus nepatogumus ir neštų tik grėsmė visuomenei.

KARO GRĖSMĖ, MIGRACIJOS KRIZĖS – NATO NAUDA LIETUVAI

NATO sąjungininkių ir Lietuva_180404

Kaip pranešė “Vakarų Ekspresas”, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 14 d., Vilniuje, kilo konfliktas tarp vairuotojų, vienas jų smogė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro karininkui J. L. ir apdaužė tarnybinį automobilį „VW Passat“.

Tokiu būdu lietuviai nori paminėti 14-ąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis – tai reiškė teorinį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO; angl. North Atlantic Treaty Organization) įsteigimą. Objektyvios priežastys, susiklosčiusios po Antrojo pasaulinio karo, t.y., SSRS ir komunizmo keliama grėsmė Europos kontinento taikai ir stabilumui, prasidėjęs Šaltasis karas tarp JAV ir SSRS, privertė Vakarų valstybes suartėti ir sukurti šį karinį bloką.

Žinoma, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO. Iš pradžios, NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.

Bet dabar Lietuvos likimas visiškai priklauso nuo JAV ir NATO politikos.

Nuo 2017 metų pradžios Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama daugianacionaline NATO bataliono kovine grupe (apie 1200 katių).

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Tiek žmonių net neužtektų apginti pagrindinės Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis jungiančios arterijos – Suvalkų koridoriaus, jeigu jį sumanytų perkirsti Rusija.

Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Protesto akcija prieš NATO priešais Lietuvos Seimą vyko rugsėjo 10 dieną. Į akciją “Už Lietuvą be NATO” susirinko kairiųjų antifašistinių organizacijų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių ir Jonavos. Jų idėjas atspindėjo plakatų tekstai: “Mes už taiką! Mes prieš NATO!”, “Mes reikalaujame ištirti auksinių šaukštų sukčiavimą!”, “Lietuvos žmonėms reikia duonos, o ne tankų ir haubicų”.

Tai ne nuostabu, išlaidos krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei kyla kasmet, atvirkščiai vyriausybė nuolat viešosias išlaidas sumažina (pinigų socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui).

2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai sudaro 873 mln. eurų arba 2,01 proc. BVP (pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Finansų ministerijos atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę). Lyginant su 2017 m. KAM asignavimai auga 149,2 mln. eurų arba 20,6 proc.

Mes kviečiame NATO karius į svečius.

Už ką atlygina Lietuva užsienieči užsieniečių kariams?

Žinoma, užsieniečių kariams buvimas Lietuvoje gali asocijuotis su misija, tačiau tai kitokia misija nei Afganistane ar Irake. Kariai atvykta į laisvą demokratinę vakarietišką šalį. Laisvu nuo tarnybos metu kariai turės galimybę pamatyti Lietuvos miestus, svarbias ir žymias Lietuvos vietoves, susipažinti su šalimi…

BET

Ką daro visi šie kariai Lietuvoje? Kokį vaidmenį jie atlieka? Kaip elgiasi? Koks jų požiūris į vietos gyventojus? Ir ar nėra čia kažko iš klasikinės okupacijos, kai “visos mergos mūsų”, ir midaus galima gerti tiek, kad ūsais teka, bet į burną nepatenka?

Tai turbūt buvo gana “didinga”: keturi Vokietijos kariai, dislokuoti Lietuvoje, sukėlė muštynes Jonavoje ir pateko į ligoninę. Kariai devėjo civilių drabužius ir, matyt, turėjo laisvadienį.

Šis incidentas nebūtų vertas dėmesio, jei būtų retas reiškinys, tačiau ne, tai, greičiau, grandinės, kurioje užsienio kariai netinkamai elgiasi respublikos teritorijoje, dalis.

Prisiminkime, pavyzdžiui, vasario mėnesio incidentą Klaipėdoje, kai penki Čekijos kariai — taip pat su civilių drabužiais — agresyviai reikalavo įleisti juos į naktinį klubą. Aišku, jie buvo girti. Vėliau šie nedrąsūs “anti-Šveikai” išsiųsti namo, į Čekiją.

Praėjusių metų gegužę amerikiečių kareiviai — “in God they trust” — apskritai nuplėšė Lietuvos vėliavą nuo prokuratūros pastato Kaune, o tada išniekino ją. Jau kiti JAV kariai prisigėrę surengė Druskininkų vandens parke tikrą pogromą.

Įdomu, kad visų šių šaunių vaikinų bausmė, sakykim, buvo lengva, arba jos visai nebuvo.

O kiek panašių atvejų mes nežinome? Juk jie kruopščiai maskuojami ir iškeliami į visuomenę, tik jei rezonansas toks garsus, kad jo jau neįmanoma “užmuilyti”.

Užsienio kariai — čekai, amerikiečiai, vokiečiai — yra Lietuvos teritorijoje tik todėl, kad jie — skydas nuo tariamos Rusijos grėsmės. Tiesą sakant, tai versija, kurios laikosi patys kariai. Arba kitas variantas, kad tai vienas iš pirmųjų placdarmų smūgiams tai pačiai Rusijai.

Be to, pačiai Lietuvai nėra, iš ko rinktis: šalis ir jos žmonės kenčia abiem atvejais. Tik tiek, kad kai kurie lietuviai kenčia dar iki aktyvių vaiksmų pradžios — ne nuo mūšių, o nuo buitinio įžūlumo.

Tiesą sakant, tai mes ir matome, kad ir kiek mus maitintų istorijomis apie abipusę pagarbą, vakarietiškas vertybes ir lygybę. Veiksmai, kaip įprasta, kalba daugiau, nei žodžiai.