KARO GRĖSMĖ, MIGRACIJOS KRIZĖS – NATO NAUDA LIETUVAI

NATO sąjungininkių ir Lietuva_180404

Kaip pranešė “Vakarų Ekspresas”, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 14 d., Vilniuje, kilo konfliktas tarp vairuotojų, vienas jų smogė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro karininkui J. L. ir apdaužė tarnybinį automobilį „VW Passat“.

Tokiu būdu lietuviai nori paminėti 14-ąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis – tai reiškė teorinį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO; angl. North Atlantic Treaty Organization) įsteigimą. Objektyvios priežastys, susiklosčiusios po Antrojo pasaulinio karo, t.y., SSRS ir komunizmo keliama grėsmė Europos kontinento taikai ir stabilumui, prasidėjęs Šaltasis karas tarp JAV ir SSRS, privertė Vakarų valstybes suartėti ir sukurti šį karinį bloką.

Žinoma, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO. Iš pradžios, NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.

Bet dabar Lietuvos likimas visiškai priklauso nuo JAV ir NATO politikos.

Nuo 2017 metų pradžios Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama daugianacionaline NATO bataliono kovine grupe (apie 1200 katių).

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Tiek žmonių net neužtektų apginti pagrindinės Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis jungiančios arterijos – Suvalkų koridoriaus, jeigu jį sumanytų perkirsti Rusija.

Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Protesto akcija prieš NATO priešais Lietuvos Seimą vyko rugsėjo 10 dieną. Į akciją “Už Lietuvą be NATO” susirinko kairiųjų antifašistinių organizacijų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių ir Jonavos. Jų idėjas atspindėjo plakatų tekstai: “Mes už taiką! Mes prieš NATO!”, “Mes reikalaujame ištirti auksinių šaukštų sukčiavimą!”, “Lietuvos žmonėms reikia duonos, o ne tankų ir haubicų”.

Tai ne nuostabu, išlaidos krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei kyla kasmet, atvirkščiai vyriausybė nuolat viešosias išlaidas sumažina (pinigų socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui).

2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai sudaro 873 mln. eurų arba 2,01 proc. BVP (pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Finansų ministerijos atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę). Lyginant su 2017 m. KAM asignavimai auga 149,2 mln. eurų arba 20,6 proc.

Mes kviečiame NATO karius į svečius.

Už ką atlygina Lietuva užsienieči užsieniečių kariams?

Žinoma, užsieniečių kariams buvimas Lietuvoje gali asocijuotis su misija, tačiau tai kitokia misija nei Afganistane ar Irake. Kariai atvykta į laisvą demokratinę vakarietišką šalį. Laisvu nuo tarnybos metu kariai turės galimybę pamatyti Lietuvos miestus, svarbias ir žymias Lietuvos vietoves, susipažinti su šalimi…

BET

Ką daro visi šie kariai Lietuvoje? Kokį vaidmenį jie atlieka? Kaip elgiasi? Koks jų požiūris į vietos gyventojus? Ir ar nėra čia kažko iš klasikinės okupacijos, kai “visos mergos mūsų”, ir midaus galima gerti tiek, kad ūsais teka, bet į burną nepatenka?

Tai turbūt buvo gana “didinga”: keturi Vokietijos kariai, dislokuoti Lietuvoje, sukėlė muštynes Jonavoje ir pateko į ligoninę. Kariai devėjo civilių drabužius ir, matyt, turėjo laisvadienį.

Šis incidentas nebūtų vertas dėmesio, jei būtų retas reiškinys, tačiau ne, tai, greičiau, grandinės, kurioje užsienio kariai netinkamai elgiasi respublikos teritorijoje, dalis.

Prisiminkime, pavyzdžiui, vasario mėnesio incidentą Klaipėdoje, kai penki Čekijos kariai — taip pat su civilių drabužiais — agresyviai reikalavo įleisti juos į naktinį klubą. Aišku, jie buvo girti. Vėliau šie nedrąsūs “anti-Šveikai” išsiųsti namo, į Čekiją.

Praėjusių metų gegužę amerikiečių kareiviai — “in God they trust” — apskritai nuplėšė Lietuvos vėliavą nuo prokuratūros pastato Kaune, o tada išniekino ją. Jau kiti JAV kariai prisigėrę surengė Druskininkų vandens parke tikrą pogromą.

Įdomu, kad visų šių šaunių vaikinų bausmė, sakykim, buvo lengva, arba jos visai nebuvo.

O kiek panašių atvejų mes nežinome? Juk jie kruopščiai maskuojami ir iškeliami į visuomenę, tik jei rezonansas toks garsus, kad jo jau neįmanoma “užmuilyti”.

Užsienio kariai — čekai, amerikiečiai, vokiečiai — yra Lietuvos teritorijoje tik todėl, kad jie — skydas nuo tariamos Rusijos grėsmės. Tiesą sakant, tai versija, kurios laikosi patys kariai. Arba kitas variantas, kad tai vienas iš pirmųjų placdarmų smūgiams tai pačiai Rusijai.

Be to, pačiai Lietuvai nėra, iš ko rinktis: šalis ir jos žmonės kenčia abiem atvejais. Tik tiek, kad kai kurie lietuviai kenčia dar iki aktyvių vaiksmų pradžios — ne nuo mūšių, o nuo buitinio įžūlumo.

Tiesą sakant, tai mes ir matome, kad ir kiek mus maitintų istorijomis apie abipusę pagarbą, vakarietiškas vertybes ir lygybę. Veiksmai, kaip įprasta, kalba daugiau, nei žodžiai.

Advertisements

NATO būdas kopti karjeros laiptais – įžeisti Rusiją

Vokietijos gynybos_Ursula von der Leyen_NATO_ generalinio sekretoriaus poste_180226

Sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis priešakinius NATO pajėgų batalionus, kuriems vadovauja Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Valstijos buvo priimtas 2016 m. liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje.

Žinoma Lietuvoje (Rukloje) dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja vokiečių kariai ir Latvijoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Kanada.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, iš viso keturiose šalyse dislokuota daugiau kaip keturi tūkstančiai karių.

Galbūt tai ne gana to, kad Rusijai atgrasytų. Nes NATO ekspertų ir generolų sako, kad reikia kelis kartus didesnių pajėgų. Buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Wesley Clarkas teigė, jog būtų gerai kiekvienoje šalyje turėti po brigadą.

Jei pasižiūrėsite, Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO karinio poligonų, tai suprasite, kad normalioje visuomenėje to negali būti, tai neįmanoma. Labai gaila, bet Baltijos šalių žmonių šiuo klausimu yra vieningi prieš NATO.

Politikai iš NATO nori tik uždirbti pinigų ir kopti karjeros laiptais. Reikia šaukti apie Rusijos agresiją.

2017 m. rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje vyksiančios pratybos „Zapad“ kelia nerimą NATO. Taline vykstančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Vokietijos gynybos ministrė Urzula fo der Lejen sakė, kad Rusija į šį mėnesį vyksiančias karines pratybas „Zapad“ ketina išsiųsti per 100 tūkst. karių.

Ir dabar NATO svarsto Vokietijos gynybos ministerijos vadovės Ursulos von der Leyen kandidatūrą kaip galimą Jenso Stoltenbergo perėmėją Aljanso generalinio sekretoriaus poste.

Tai pranešama laikraščio „Welt“ elektroninėje versijoje, remiantis informuotais NATO šaltiniais. „Ji būtų puikus pasirinkimas generalinio sekretoriaus poste“, – pareiškė laikraščio pašnekovas.

Pavizdziui, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas apkaltino Rusiją šnipinėjant kritiškai svarbią Jungtinės Karalystės infrastruktūrą ir esą planuojant sukelti „visišką chaosą“ šalyje, galintį „lemti tūkstančių tūkstančius žūčių“.

Šį neįprastai aštrų perspėjimą G. Williamsonas išsakė ketvirtadienio vakarą laikraščio „The Daily Telegraph“ paskelbtame interviu.

Pasak sekretoriaus, Maskva yra sutelkusi dėmesį į JK energetikos jungtis su Europa ir veikiausiai yra nusiteikusi paskleisti „paniką“ ir pakenkti Britanijai.

G. Williamsonas, dabartiniame poste dirba tik nuo lapkričio, jo pirmtakui Michaelui Fallonui atsistatydinus dėl kaltinimų netinkamu elgesiu. Sekretorius interviu „The Daily Telegraph“ davė prieš paskelbiant naują penkių mėnesių gynybos padėties apžvalgą.

Kaip pranešama, jis spaudžia finansų sekretorių Philipą Hammondą skirti daugiau pinigų gynybai ir atšaukti keblioje padėtyje atsidūrusių Britanijos ginkluotųjų pajėgų tolesnius karpymus. G. Williamsonas sakė, jog Rusijos užsiima veikla, „kokią bet kuri kita valstybė laikytų visiškai nepriimtina“.

Atsakymas buvo įžūlus, akivaizdžiai rodantis, kad politikai iš NATO nori tik uždirbti pinigų ir kopti karjeros laiptais.

Lietuvos krašto apsaugos ministras R.Karoblis yra gėjus ir nusikaltėlis?

2018-01-18_201437

Vis daugiau žmonių prabyla apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar smurtą. Padrąsintos Holivude kilusių skandalų bei #metoo prabyla ne tik lietuvės bet ir lietuviai. Savo patirtimi ketvirtadienio vakarą pasidalijo ir “Žinių radijas” žurnalistas Ridas Jasiulionis. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (49) viešai prisipažino esantis gėjus po to, kai buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prie žurnalisto.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl sausio 18 d., ketvirtadienio vakare įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, kuriame paskelbta informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Dabar oficiali Lietuvos gynybos ministerijos versija tai yra feikas. Tačiau yra keletas BET:

kodėl nėra Raimundo Karoblio paneigimo, turėtų būti skelbiamas paneigimas;

kodėl nėra aktoriaus ir žurnalisto Rido Jasiulionio paneigimo, pirma jis yra priekabiavimo auka;

ir kodėl Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, o ne prokuratūra pradėjo tyrimą dėl seksualinės prievartos;

gal tai tik sulaikomasis veiksnys, kuris atsiranda norimus paslėpti faktus iškeliant į viešumą?

Svarbu suprasti, kad tai yra ne šiaip sau Lietuvos gynybos ministro Karoblio klaidinanti reklama, bet visam NATO šalies ir kariuomėnių visame pasaulyje įtaką darantis procesas.

Nusikaltimas yra… Ar bus bausmė?

FINANSAVIMO DIDINIMAS GYNYBAI SUKELIA EMIGRACIJĄ

kariuomene_171208

Visų pirma, politikai turi susirūpinti dėl lietuvių tautos, kad ji nesudegtų svetimuose karuose. Krašto apsaugos biudžetui kitąmet pasiekus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, jo augimas nesustos, teigia premjeras Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Gruodžio 12 dieną Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP, rašo Bernardinai.Lt.

2018 metų biudžeto projekte Lietuvos krašto apsaugai numatyta skirti 2,06 proc. BVP, tai yra 149,2 mln. eurų daugiau nei šiemet ir iš viso sieks 873 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis savo ruožtu pabrėžė, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi kariai yra aprūpinti reikiama apranga ir ginkluote.

BNS pateikia penkis didžiausius kariuomenės pirkinius po 2014 metų.

Šarvuočiai „Boxer“.Pirmos kelios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, visi šarvuočiai bus atvežti iki 2021 metų. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo buvo pasirašyta pernai rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų.

Oro gynybos sistemos NASAMS. Lietuva sistemas tikisi gauti iki 2021 metų. Priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“, sandorio vertė siekia 110 mln. eurų.

Sunkvežimiai. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 metų pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2022 metų turėtų būti pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“ už maždaug 63 mln. eurų.

Artilerijos pabūklai. Iki tol tik velkamas haubicas turėjusi kariuomenė 2015 metų rugsėjį pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų pirkimo. Lietuvą kol kas pasiekė keturios haubicos, visa technika į šalį atvyks iki 2019 metų. Iš Vokietijos įsigyta 21 haubica „PzH2000“, 26 šarvuotos vadovavimo mašinos M577 V2 ir šešis evakuaciniai tankai BPZ2. Sutarties vertė siekia 16 mln. eurų.

Oro gynybos sistemos GROM. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ buvo pasirašyta 2014 metų rugsėjį. Visos įsigytos sistemos turėtų būti pristatytos iki 2021 metų. Perkamos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų.

Tolygus finansavimo didinimas gynybai iki 2020 m. yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje. Pavasarį kalbėta, kad tokiu atveju krašto apsaugai Lietuva galėtų skirti apie 2,5 proc. BVP. Šiems skaičiams įtvirtinti baigiamas rengti naujas parlamentinių politinių partijų susitarimas. Jo projekte – didesnis dėmesys kibernetiniam, energetiniam saugumui, ir pirmą kartą – žvalgybos stiprinimas.

Ar reikia toliau didinti lėšas gynybai?

Tačiau dalis parlamentinių partijų kol kas laikosi nuomonės, kad pasiekta 2 proc. riba optimali, o ar didinti toliau lėšas gynybai priklausys nuo ekonominės situacijos.

Savo ruožtu ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma priminė apie „tragiškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus“. „Tas biudžeto procentas nėra kažkoks įspūdingai didelis, kuris skiriamas švietimui. Dabar, lyginant su pirmuoju biudžeto variantu, švietimo sričiai jūs 14 mln. eurų sumažinate – nuo 1,070 mlrd. eurų iki 1,056 mlrd. eurų“, – tvirtino J. Razma.

NATO — pagrindinė Lietuvos problema!

Išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva garsus visuomeninis veikėjas ir politikas, Lietuvos nepriklausomybės judėjimo “Sąjūdis” aktyvistas ir buvęs parlamentaras Rolandas Paulauskas priminė, kad šiandien Lietuva gyvena pagal Konstituciją, kurią jis pats ir kūrė, kai buvo komisijos, dirbančios ties Pagrindiniu šalies Įstatymu, narys. Pasirodo, dabartinė valdžia tiesiog nusispjovė į šiuolaikinės Lietuvos tėvų-įkūrėjų nuomonę.

Kas šiandien yra pagrindinė Lietuvos problema? Tai, kad ji tapo NATO nare. Juk akivaizdu, kad šiuo metu mes stebime konfliktą tarp JAV ir Rusijos. Taigi, kam mes į jį įsivėlėme? Nejaugi nors vienas blaiviai mąstantis žmogus mano, kad Lietuva išgyvens kilus tikrajam karui? Todėl aš nenustoju karoti: Lietuvai nereikalingos jokios karinės sąjungos. Mes pernelyg maži. Tegul didelės šalys aiškinasi tarpusavyje. Neseniai Maskvoje apsilankė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Jis sako tą patį, ką dabar sakau aš. Neva plečiamas konfliktas tarp didžiulių valstybių. Na, o mes, vokiečiai — tiesiog Rusijos kaimynai. Pasakyta aiškiai — nėra ką pridurti. Aš manau, kad tai visiškai protingas požiūris.

Karo baimė sukelia emigracijos bangą

Karo baimė mums perduodama genais. Iš esmės ji susijusi su mirties baime.

Visam laikui iš Lietuvos išvykti norėtų kas trečias moksleivis, šiuo metu lankantis 9–12 klasę. Tai parodė didžiausio Lietuvoje el. dienyno TAMO atlikta apklausa.

emigracija_171208

Jos metu iš viso buvo apklausti 1243 mokiniai, besimokantys 9–12 klasėse. Visų jų apklausta maždaug po lygiai.

Į klausimą „Ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė net 82 proc. moksleivių. Daugiausia jų (31,9 proc.) nurodė norintys iš Lietuvos išvykti visam laikui. 19,5 proc. nurodė išvykti norintys tik laikinai – dirbti. Galimybės svetur studijuoti neatmeta 18,7 proc. asmenų, dėl kitų priežasčių laikinai išvyktų 7,5 proc. apklaustųjų. Skaičiai gąsdinantys.

Mes turime likti neutralia valstybe. Sakykim, kaip Suomija ar Austrija. Šiuo atveju tokia maža valstybė kaip Lietuva turi daugiau šansų išgyventi.

Lietuva apskritai neturėtų dalyvauti geopolitiniame konflikte. Tai nėra mūsų karas!

Lenkai absoliučiai neįsivaizduoja Lenkijos be Vilniaus

lenku-pasas-2018_Lenkų jausmus Vilniui yra gana sunku paaiškinti. Tai yra panašiai kaip su Krymu. Parodykite bent vieną rusą, kuris pasakytų, kad Sevastopolis – tai ukrainietiškas miestas. Raskite lenką, kuris pasakytų, kad Vilnius nėra lenkiškas miestas. Visa Lenkijos istorija taip susijusi su Vilniumi.

Rugsėjo 1 d. Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Mariuszas Blaszczakas pradėjo kampaniją „Suprojektuok su mumis Lenkijos pasą 2018“. Tam skirto renginio metu ministras teigė, kad artėja šimtosios Lenkijos Nepriklausomybės metinės, todėl lenkai kartu gali sukurti naują piliečio dokumentą ir tuo pačiu – „atiduoti pagarbą visiems tiems, kurie liejo kraują už Lenkijos laisvę“.

Kaip rašoma ministerijos interneto svetainėje, pirmą kartą istorijoje kiekvienas lenkas galės spręsti, kurie grafiniai motyvai atsiras svarbiausiame piliečio dokumente. Iš viso pasiūlyta 13 motyvų. Balsuoti už motyvus galima interneto svetainėje zaprojektujpaszport.gov.pl.

Daugybė lenkų apie Vilnių iki šiol kalba su nostalgija – Lietuvos sostinė jiems tokia svarbi, kad kažkam netgi kilo idėja pasiūlyti pavaizduoti Aušros Vartus (Ostra Brama) oficialiuose Lenkijos piliečių pasuose.

Šis vaizdas buvo surinkęs daugiau nei apie 100 tūkst. balsų. Tad galima numanyti, jog Aušros vartų grafinis motyvas papuoš kitų metų lenkiškąjį pasą.

Vilniui neabejingas buvo ir Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis – gimęs ir augęs dabartinėje Lietuvos teritorijoje, laikęs save lietuviu, jis tiesiog neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus, todėl Lietuvos sostinė su jo žinia 1920 metais buvo okupuota ir prijungta prie Lenkijos.

Generolas L. Želigovskis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Varšuvos kontroliuojamas generolas Lucjanas Żeligowskis užėmė Vilniaus kraštą, paskelbęs čia Vidurio Lietuvos valstybę. Lenkai skelbė, kad generolo būriai jiems nepavaldūs, o sukurta valstybė yra fiktyvi, tačiau po dviejų metų (1922 03 24 d.) Lenkijos Seimo sprendimu Vilniaus kraštas (apie 7000 kv. km teritorija su beveik puse milijono gyventojų) buvo oficialiai prijungtas prie Lenkijos. Tautų Sąjunga ir Antantės šalių Paryžiaus konferencija tai pripažino. Okupuotame krašte sparčiai vyko vietos gyventojų asimiliacija.

Priminsime, kad 1994 m., pasirašant Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, dėl Lenkijos pasipriešinimo Lietuvos derybininkams nepavyko į sutartį įtraukti Vilniaus krašto okupacijos pasmerkimo. Vietoj jo abi šalys tik patvirtino “viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje”. Pagal šią kompromisinę, todėl šiek tiek komiškai skambančią nuostatą, Lietuva net atsisakė niekada neturėtų pretenzijų į Varšuvą, kad Lenkija nesijaustų vieniša, “išsižadėdama” galbūt jai visai teisėtai priklausiusio Vilniaus.

J. Pilsudskiui Lenkija be Vilniaus buvo kaip žydams Izraelis be Jeruzalės – tai buvo tiesiog neįmanoma. Jis Vilnių laikė Lenkijos širdimi, neatskiriama jos dalimi.

Kalbėdamas apie diktatoriško būdo J. Pilsudskio asmenybę, reikia minėti matantis paralelių tarp jo ir dabartinės Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininko Jaroslawo Kaczynskio mąstymo.

Bet gyvybės ir laisvės klausimu nacionalizmas buvo labai blogas patarėjas mūsų tautoms XX amžiuje. Nacionalizmas yra dar pavojingesnis mūsų laisvei ir gyvybei XXI amžiuje. Galima būtų mentoriškai apgailestauti, kad Kaczynskio valdoma Lenkija užsižaidė nacionalizmu.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“…

Mindaugo karūnavimo diena ir Lenkija

D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu_20170706

Žinoma, 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos vainikavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kada popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.

1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente.

Pasisemkime iš Liepos 6-osios pasitikėjimo savo valstybe ir vienybės jėgos. Tos vienybės, kuri vakare skambės nuo 100 piliakalnių, giedant Tautišką giesmę“, – sakė šalies vadovė.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną D. Grybauskaitė ragino nepamiršti vienybės.

Tačiau D. Grybauskaitė ketvirtadienį išvyko į Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimą Lenkijoje, kur susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Skambant valstybės himnui, Vilniuje prie Prezidentūros iškilmingai pakelta valstybės vėliava Trispalvė ir istorinė vėliava Vytis. Simono Daukanto aikštėje Lietuvos kariai iššovė tris salves Karaliui Mindaugui, Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms.

Ceremonijoje dalyvavo buvę valstybės vadovai Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Vyriausybės ir Seimo nariai. Bet D. Grybauskaitė atsisakė švęsti Lietuvos Valstybinę šventę.

Tik virš sostinės praskrido Lenkijos naikintuvai.

Ir prezidentė buvo iškviesta į Varšuvą…

Juokinga rugpjūčio 23-iąją Lietuva tyliai, susikaupusi ir surimtėjusi iškelia trispalves su juodais gedulo kaspinais, prisimindama baisias, kruvinas Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasekmes. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai svetimos valstybės, dažniausiai Rusija, Vokietija ir Lenkija, dalijosi Lietuvą. Skaičiuojant nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unijos laikų – ketvirtas ar penktas kartas.

Anot leidyklos „Artūras Andriušaitis ir partneriai” direktoriaus, prieš okupuodami ir aneksuodami Lietuvą sovietai 1939 m. pasityčiodami mums numetė teritorines nuograužas. „Iš mūsų atėmė didžiules teritorijas: Breslaują, Alšėnus, nuostabų, didžiausią Lietuvoje Naručio ežerą, Lydą, Gardiną, Ašmeną, taip pat Punską, Beržininkus, Aradnykus. To niekada neturime teisės užmiršti”, – tikino istorikas A. Andriušaitis.

Nejaugi mums visai neįdomu, kad Balstogę maždaug tais pačiais metais kaip ir Vilnių (1323-iaisiais, o gal ir dar anksčiau) įkūrė didysis kunigaikštis Gediminas? Viduramžių Lietuvos valdovui, miesto įkūrėjui Balstogėje paminklo nėra, tačiau stovi 1990 m. sukurtas monumentas okupantui maršalui Jozefui Pilsudskiui…

Pilsudskio svajonė išsipildo: Lietuvos dangus priklauso Lenkijai

polish_air_forceKaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), dabar Lenkijos pilotai su naikintuvais F-16 kontroliuoja Lietuvos oro erdvę.

Gegužės 2 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeitė Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

Bet lenkus nuvylė Lietovos valdžia. Lenkijos diplomatas pareiškė, kad lenkų tautinės mažumos situacija Lietuvoje blogesnė nei Baltarusijoje, ir dėl neišspręstų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu, pranešė naujienų agentūra BNS.

Turime paaiškinti Lenkijos kariams, kad jie turi remti Baltijos šalis. Ir tai sudėtinga, nes turime problemų su lenkų mažuma Lietuvoje. Paradoksalu, tačiau dabar lenkų mažumos situacija Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje“, – Kaune surengtoje diskusijoje kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktorius Jan Parys, kurį citavo BNS.

Deja amžiaus lenkų tautinės mažumos Lietuvoje diskriminavimo problema egzistuoja.

Ankščiau Lietuvos lenkų sąjungos atstovai surengė piketą prie Vokietijos ambasados Vilniuje. Ambasadoriui įteikta peticija, kurioje prašoma Vokietijos valdžios paramos, kad Lietuvoje būtų laikomasi tautinių mažumų teisių.

Prašome padėti kovoti su akivaizdžiu diskriminavimu dėl tautybės, kurį savo šalyje patiriame jau ilgus metus“, – rašoma peticijoje.

Pikete, kuriame, policijos pareigūnų teigimu, dalyvavo apie 400 žmonių, reikalauta ginti tautinių mažumų teises mūsų valstybėje. Organizatorių teigimu, atvyko ne tik Lietuvos lenkai, bet ir rusai, totoriai, baltarusiai. Plakatai, kuriuos rankose laikė piketuotojai, buvo lietuvių, lenkų, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis.

Valdžiai kalbant lietuviai bijo lenkais, dėl istorinių priežasčių, ir Lietuvos prezidentė trukdo lenkams išplatinti lenkų kultūrą Lietuvoje.

Jozefo Pilsudskio vaizduotė klajojo dar plačiau – jis svajojo apie Lenkijos vadovaujamą Tarpjūrio (Międzymorze) valstybių federaciją, į kurią įeitų ne tik buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos (Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina), bet ir Latvija, Estija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija ir Jugoslavija.

J. Pilsudskis dar 1920 m. rugsėjo viduryje numatė užgrobti Vilnių, okupuojant ne tik Rytų Lietuvą, bet kiek galint didesnį Lietuvos valstybės plotą. Atviros agresijos imtis nesiryžo, vengdamas erzinti Santarvės valstybes, mėginančias ieškoti sutarimo šiame regione. Tam buvo sumanytas iš Lietuvos kilusių lenkų kariškių maištas.

Maištininkų vadu sutiko būti iš Rytų Lietuvos kilęs gen. L. Želigovskis, išgavęs valstybės vadovo įsakymą žodžiu. Maištininkų pasitarimai vyko spalio 1-2 d. Gardine ir Lydoje, vadovaujant pačiam J. Pilsudskiui. Vilnių užimti turėjo sukilusi 1-oji lietuvių-baltarusių divizija, kurioje kilminiai Lietuvos gyventojai sudarė tik nežymią dalį karių.

J. Pilsudskis nesiryžo okupuotą Vilnių ir Rytų Lietuvos vietoves iš karto atvirai inkorporuoti į Lenkijos valstybės sudėtį. Pridengdamas okupacijos faktą, gen. L. Želigovskis Vilniuje paskelbė „Vidurinės Lietuvos“ laikinosios vyriausybės sudarymą.

Želigovskis veikė su Lenkijos valstybės viršininko J. Pilsudskio žinia ir pritarimu, bet buvo vaizduojama, kad generolas puola savarankiškai, neklausydamas vadovybės. Greitai didelė Rytų Lietuvos dalis su Vilniumi atsidūrė lenkų rankose. Šį puolimą sąjungininkai pasmerkė, bet nei jie, nei Lenkija nieko nedarė, kad sustabdytų „maištininkus“.

Prieštaringi lietuviško paveldo vertinimai Vilniaus okupantų savimonėje taip ir nesusiklostė į darnią koncepciją, kuri leistų susitaikyti su krašto praeitimi. Tačiau dar ir šiandien “autentiškiausia” Vilniaus krašto praeitis kai kuriems šio krašto veikėjams lieka Lenkijos okupacijos dvidešimtmetis.

LENKIJOS KARIUS SUNKU ĮTIKINTI RŪPINTIS BALTIJOS ŠALIŲ SAUGUMU, PRANEŠĖ NAUJIENŲ AGENTŪRA BNS…

1230 — KRYŽIUOČIAI PRADĖJO VAKARINIŲ LIETUVIŲ GENČIŲ UŽKARIAVIMĄ

Vokiečiai mūšį ištrynė iš savo atminties

Žinoma, kad Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“; lot. Ordo Teutonicus) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui.

Ordino ženklas – juodas kryžius baltame fone (šis ženklas yra kilęs iš pirmųjų kryžiaus žygių dalyvių skiriamojo ženklo – ant balto apsiausto išsiuvinėto ar prie jo prisiūto juodo kryžiaus).

Popiežius Klemensas III 1191 m. vasario 6 d. bule ordiną patvirtino kaip Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae. 1196 m. kovo 5 d. Vokiečių ordinas Tamplierių ordino pavyzdžiu buvo pertvarkytas į riterių ordiną su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. Šiaurės Izraelyje). Popiežius Inocentas III šį pertvarkymą patvirtino 1199 m. vasario 19 d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino uždavinius įvardijo vokiečių riterių gynimą, ligonių gydymą ir kovą su katalikų bažnyčios priešais.

XIII a.

220px-Stato_ordine_teutonico-1

12301249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę kuršiams, žemaičiams, taip pat ir lietuviams. Vėliausiai užkariauti buvo sambiai, skalviai ir nadruviai. 1237 m. po 1236 m. pralaimėto Saulės mūšio su Kryžiuočių ordinu susijungė Kalavijuočių ordinas (nuo tada – Livonijos ordinas), 1202 m. įsikūręs dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose. 1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas, kurio vienas iš vadų buvo Herkus Mantas ir kuris tęsėsi iki 1274 m., kai buvo galutinai numalšintas. 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes. Galutinai prūsai buvo užkariauti 1285 m. Prie šių žemių užkariavimo daug prisidėjo Čekijos karaliaus Otokaro II žygis, kurio metu buvo įkurtas Karaliaučius. Užkariavimo strategija rėmėsi prūsų gynybinių taškų naikinimu ir savų pilių statymu, kurios tapdavo tolimesnės ekspansijos bazėmis. Į užkariautas žemes buvo keliami kolonistai iš Mozūrijos, Čekijos ir Vokietijos. 1309 m. didysis ordino magistras persikėlė į Marienburgą, Prūsija tapo Ordino centru.

aleksandras-nevskis-yaplakal-com-nuotr

Tolimesnė Ordino ekspansija į rytus nepavyko. 1242 m. Livonijos riterių kariuomenę ant užšalusio Peipaus ežero sumušė Naugardo kunigaikštis Aleksandras Neviškis (Nevskis). Lietuva tuo metu pamažu išaugo į galingą Didžiąją kunigaikštystę, kuri prisijungė didelius rusų kunigaikštysčių plotus.

Vokiečiai visada norėjo užimti Lietuvos zemę, XIII am. buvo mūšis – dabar kvietimas(((

Vokietijos bataliono vadas Lietuvoje – Rusijos agentas

kremlKaip žinoma, Lietuvos vyriausybė aktyviai atleidžia darbo visus, kurie turėjo ryšių su rusais. Seimo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Bastys buvo priverstas atsistatydinti dėl rezonanso, sukelto Valstybės saugumo departamento išduotos pažymos, kur jis kaltinamas ryšiais su Rusijos atstovais.

Pasak Delfi.lt, Lietuvoje dar veikia apie 3000 Rusijos slaptųjų tarnybų agentų.

Tuo tarpu Vokietijos kariai jau atvyko į Lietuvą, kad apsaugotų šalį nuo “Rusijos grėsmės”.

Įdomu tai, kad vokiečių karių niekas netikrina, bet iš tikrųjų daugelis yra politiškai lojalūs Rusijai, ne Lietuvai. Be to, kai kurie Bundesvero kariai yra Rusijos imigrantų palikuonys ir mažai tikėtina, kad jie apsaugos Lietuvą.

32

Feisbuke buvo rastos nuotraukos, kuriose NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Christophas Huberis puikuojasi Maskvos Raudonojoje aikštėje ir Kubinkos tankų muziejaus Rusijos tanko fone.

2011 m.

2

2013 m.

1

Keista, kodėl Vokietijos karininkas taip dažnai aplanko Maskvą? Ar C.Huberis gali būti Rusijos šnipas? Galbūt C.Huberis tokiu būdu gavo naujas instrukcijas?

Lietuva nori apsisaugoti nuo Rusijos, ir pakvietė Vokijėtijos Bundesverą, bet iš tikrųjų paėmė dovaną – Trojos arklį.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS R. KAROBLIS: VOKIEČIAI ATĖJO TODĖL, KAD MES PIRKOME „BOXER’IUS“

karoblis_1Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas mano, kad Lietuva turi mokėti už NATO gynybą: gausus karinės įrangos pirkimas iš Vokietijos dėl vokiečių sprendimo vadovauti batalionui Lietuvoje ir turėsime apie 2 tūkstančius užsienio karių, kuriuos taip pat turime aprūpinti. Continue reading