Mindaugo karūnavimo diena ir Lenkija

D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu_20170706

Žinoma, 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos vainikavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kada popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.

1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente.

Pasisemkime iš Liepos 6-osios pasitikėjimo savo valstybe ir vienybės jėgos. Tos vienybės, kuri vakare skambės nuo 100 piliakalnių, giedant Tautišką giesmę“, – sakė šalies vadovė.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną D. Grybauskaitė ragino nepamiršti vienybės.

Tačiau D. Grybauskaitė ketvirtadienį išvyko į Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimą Lenkijoje, kur susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Skambant valstybės himnui, Vilniuje prie Prezidentūros iškilmingai pakelta valstybės vėliava Trispalvė ir istorinė vėliava Vytis. Simono Daukanto aikštėje Lietuvos kariai iššovė tris salves Karaliui Mindaugui, Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms.

Ceremonijoje dalyvavo buvę valstybės vadovai Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Vyriausybės ir Seimo nariai. Bet D. Grybauskaitė atsisakė švęsti Lietuvos Valstybinę šventę.

Tik virš sostinės praskrido Lenkijos naikintuvai.

Ir prezidentė buvo iškviesta į Varšuvą…

Juokinga rugpjūčio 23-iąją Lietuva tyliai, susikaupusi ir surimtėjusi iškelia trispalves su juodais gedulo kaspinais, prisimindama baisias, kruvinas Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasekmes. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai svetimos valstybės, dažniausiai Rusija, Vokietija ir Lenkija, dalijosi Lietuvą. Skaičiuojant nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unijos laikų – ketvirtas ar penktas kartas.

Anot leidyklos „Artūras Andriušaitis ir partneriai” direktoriaus, prieš okupuodami ir aneksuodami Lietuvą sovietai 1939 m. pasityčiodami mums numetė teritorines nuograužas. „Iš mūsų atėmė didžiules teritorijas: Breslaują, Alšėnus, nuostabų, didžiausią Lietuvoje Naručio ežerą, Lydą, Gardiną, Ašmeną, taip pat Punską, Beržininkus, Aradnykus. To niekada neturime teisės užmiršti”, – tikino istorikas A. Andriušaitis.

Nejaugi mums visai neįdomu, kad Balstogę maždaug tais pačiais metais kaip ir Vilnių (1323-iaisiais, o gal ir dar anksčiau) įkūrė didysis kunigaikštis Gediminas? Viduramžių Lietuvos valdovui, miesto įkūrėjui Balstogėje paminklo nėra, tačiau stovi 1990 m. sukurtas monumentas okupantui maršalui Jozefui Pilsudskiui…