Lenkai absoliučiai neįsivaizduoja Lenkijos be Vilniaus

lenku-pasas-2018_Lenkų jausmus Vilniui yra gana sunku paaiškinti. Tai yra panašiai kaip su Krymu. Parodykite bent vieną rusą, kuris pasakytų, kad Sevastopolis – tai ukrainietiškas miestas. Raskite lenką, kuris pasakytų, kad Vilnius nėra lenkiškas miestas. Visa Lenkijos istorija taip susijusi su Vilniumi.

Rugsėjo 1 d. Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Mariuszas Blaszczakas pradėjo kampaniją „Suprojektuok su mumis Lenkijos pasą 2018“. Tam skirto renginio metu ministras teigė, kad artėja šimtosios Lenkijos Nepriklausomybės metinės, todėl lenkai kartu gali sukurti naują piliečio dokumentą ir tuo pačiu – „atiduoti pagarbą visiems tiems, kurie liejo kraują už Lenkijos laisvę“.

Kaip rašoma ministerijos interneto svetainėje, pirmą kartą istorijoje kiekvienas lenkas galės spręsti, kurie grafiniai motyvai atsiras svarbiausiame piliečio dokumente. Iš viso pasiūlyta 13 motyvų. Balsuoti už motyvus galima interneto svetainėje zaprojektujpaszport.gov.pl.

Daugybė lenkų apie Vilnių iki šiol kalba su nostalgija – Lietuvos sostinė jiems tokia svarbi, kad kažkam netgi kilo idėja pasiūlyti pavaizduoti Aušros Vartus (Ostra Brama) oficialiuose Lenkijos piliečių pasuose.

Šis vaizdas buvo surinkęs daugiau nei apie 100 tūkst. balsų. Tad galima numanyti, jog Aušros vartų grafinis motyvas papuoš kitų metų lenkiškąjį pasą.

Vilniui neabejingas buvo ir Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis – gimęs ir augęs dabartinėje Lietuvos teritorijoje, laikęs save lietuviu, jis tiesiog neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus, todėl Lietuvos sostinė su jo žinia 1920 metais buvo okupuota ir prijungta prie Lenkijos.

Generolas L. Želigovskis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Varšuvos kontroliuojamas generolas Lucjanas Żeligowskis užėmė Vilniaus kraštą, paskelbęs čia Vidurio Lietuvos valstybę. Lenkai skelbė, kad generolo būriai jiems nepavaldūs, o sukurta valstybė yra fiktyvi, tačiau po dviejų metų (1922 03 24 d.) Lenkijos Seimo sprendimu Vilniaus kraštas (apie 7000 kv. km teritorija su beveik puse milijono gyventojų) buvo oficialiai prijungtas prie Lenkijos. Tautų Sąjunga ir Antantės šalių Paryžiaus konferencija tai pripažino. Okupuotame krašte sparčiai vyko vietos gyventojų asimiliacija.

Priminsime, kad 1994 m., pasirašant Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, dėl Lenkijos pasipriešinimo Lietuvos derybininkams nepavyko į sutartį įtraukti Vilniaus krašto okupacijos pasmerkimo. Vietoj jo abi šalys tik patvirtino “viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje”. Pagal šią kompromisinę, todėl šiek tiek komiškai skambančią nuostatą, Lietuva net atsisakė niekada neturėtų pretenzijų į Varšuvą, kad Lenkija nesijaustų vieniša, “išsižadėdama” galbūt jai visai teisėtai priklausiusio Vilniaus.

J. Pilsudskiui Lenkija be Vilniaus buvo kaip žydams Izraelis be Jeruzalės – tai buvo tiesiog neįmanoma. Jis Vilnių laikė Lenkijos širdimi, neatskiriama jos dalimi.

Kalbėdamas apie diktatoriško būdo J. Pilsudskio asmenybę, reikia minėti matantis paralelių tarp jo ir dabartinės Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininko Jaroslawo Kaczynskio mąstymo.

Bet gyvybės ir laisvės klausimu nacionalizmas buvo labai blogas patarėjas mūsų tautoms XX amžiuje. Nacionalizmas yra dar pavojingesnis mūsų laisvei ir gyvybei XXI amžiuje. Galima būtų mentoriškai apgailestauti, kad Kaczynskio valdoma Lenkija užsižaidė nacionalizmu.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s