Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Seimas vienbalsiai „už“priėmė įstatymą dėl karių algų padidinimo. KAM siūlymu, karių tarnybiniai atlyginimai 2018 ir 2019 metais augs po 10 proc., o 2020-aisias – 5 procentus.
Tam per ketverių metų laikotarpį numatoma skirti apie 83 mln. eurų.
„Didesnį krašto apsaugos finansavimą pirmiausiai turi pajausti patys kariai – ne tik per ginkluotės ir infrastruktūros modernizavimą, bet ir per didesnius atlyginimus bei geresnį socialinių garantijų paketą“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Anot KAM, labiausiai algų padidėjimą pajus žemiausios ir vidutinės grandies kariai, kurių labiausiai ir trūksta. Ministerijos skaičiavimais, jei 2017-aisiais metus ištarnavęs eilinis į rankas gaudavo 536 eurų, 2020 metais toks karys turėtų uždirbti 665 eurus, neskaičiuojant priedų. Seržanto alga atitinkamai didės nuo 665 iki 836 eurų, kapitono alga – nuo 935 iki 1208 eurų.
Tuo laiku praėjus septyneriems metams nuo privalomosios karinės tarnybos panaikinimo Vokietijos kariuomenė nebesurenka reikiamo specialistų skaičiaus, tad svarstoma tuščias vietas užpildyti samdiniais iš kitų Europos Sąjungos šalių.
Kariuomenės generolas inspektorius Eberhardas Zornas pareiškė, kad pajėgos turi „žiūrėti visomis kryptimis, kai trūksta kvalifikuoto personalo“, pavyzdžiui, gydytojų ir informacinių technologijų specialistų.
Ginkluotosios pajėgos jau keletą metų nesulaukė papildomų investicijų, bet iki 2025 metų šalis planuoja padidinti savo kariuomenę net 21 tūkstančiu narių, pranešė BBC.
Pavyzdžiui, vokiečių karių atlyginimas yra vidutiniškai 3 tūkst. eurų.
Labai gaila, bet Lietuvos vyriausybė nenori plėtoti savo kariuomenę ir nusiperka tik seną gynkluotę iš kitų šalių.
Pavyzdžiui, sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo pasirašyta užpernai rugpjūtį, jos vertė siekia 386 mln. eurų. Tai didžiausias įsigijimas Lietuvos kariuomenės istorijoje.
BNS sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis., kad kitąmet pagal Lietuvos užsakymą turėtų būti pradėta serijinė „Boxer“ gamyba, o pirmosios pėstininkų kovos mašinos į Lietuvą turėtų atvykti kovą.
Tokiu budu Lietuvos kariai turės galimybę uždirbti daugiau keisdami tik vėliavą.
Lietuvos emigracijos mastas yra tiesiog katastrofiškas.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet iš Lietuvos iš viso oficialiai emigravo beveik 28,8 tūkst. asmenų. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,9 mln. gyventojų.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
kleinlitauen 