Kam Karoblis parduos KAM (Krašto apsaugos ministėriją)?

kam_kam_lenkija_1

Gruodžio 16 d. aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyko iškilminga ministrų pasikeitimo ceremonija, kurioje ketverius metus ministerijai vadovavusį Juozą Oleką pakeitė naujasis ministras Raimundas Karoblis.

Žinoma, kad Juozas Olekas – gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras, 2003–2004 m. LR sveikatos apsaugos ministras, Tarptautinės veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos narys, Baltijos visuomenės sveikatos instituto prezidentas…

Bet krašto apsaugai ir kariuomėnei J.Olekas padarė tik didžiulę žalą.

Pirma, 1999 m. greitkelyje Kaunas-Vilnius mirtinai sužalojo du pėsčiuosius, tačiau atsakomybės pavyko išvengti. Avarija įvyko spalio 28 dieną apie 19.30 val. Kauno rajone, kelyje Klaipėda-Kaunas-Vilnius, 216 kilometre. Čia J.Oleko vairuojamas automobilis “Volkswagen Golf” patrenkė ir mirtinai sužalojo keliu ėjusius du 86 metų vyriškius – dimisijos pulkininką leitenantą Stasį Buzą bei Teofilį Šimonį.

Antra, 2008 m. rugsėjo 15 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo, tai buvo siaubingas smūgis nacionaliniam saugumui. Olekas atsysako nuo aktyviojo rezervo (kario savanorio). Nepaisant to, kad karo tarnybą atliekančių asmenų nėra pakankamas ir neatitinka geopolitinės situacijos.

Be to, Seime du kartus sudaryta redakcinė komisija parengė Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos, kuriame siūlo pritarti krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymams. Siekėme atkreipti dėmesį į esamas problemas panašių tragedijų atveju, kokia ištiko lėktuvą „An-2“, ir į ministro elgesį, kad jis kaip strutis nėrė į komandiruotę Briuselyje, užuot ėmęsis padėti tinkamai organizuoti lėktuvo gelbėjimo operaciją.

Ir tai pat dėl akiplėšiško išlaidavimo, kai Lietuvos kariuomenei buvo perkami kone aštuonis kartus nei įprasta brangesni virtuvės įrankiai. Vadinamuosius „auksinius šaukštus“ Lietuvos kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ dalį lauko virtuvės įrankių, kuriuos tiekė itin aukšta kaina, pirko iš Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Sangaida“.

Tokie skandalingi pavyzdžiai stipriai veikia kiekvieną žmogų. Paprastas žmogus tikrai turėjo nusivilti politikais. Net neabejoju tuo. Tokiais sprendimais prarandi žmones, kurie ir šiaip yra linkę visą laiką verkti bei pykti, kad politikai yra blogis, kad jie nuolat vagia. Tai tik dar vienas įrodymas, kad pasitikėti politikais negalima, jog reikia emigruoti. Žmonės supranta, kad ši valstybė jiems nepriklauso, jog jie yra svetimi. Ir vien dėl to, kad kažkas susidėlioja reikalus tik sau palankia kryptimi.

Gerai sakė žurnalistams apie Oleką Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė: „Susikompromitavusių žmonių tikrai negaliu skirti ministrais… ir būtent ponas J.Olekas nueis į istoriją ar įeis į istoriją kaip auksinių šaukštų ministras“.

Ceremonijos metu J. Olekas perdavė naujajam ministrui R. Karobliui Krašto apsaugos ministerijos vėliavą ir įteikė valdžios regaliją – skeptrą.

Jeigu Juozas Olekas – gydytojas mikrochirurgas ir kariuomėnei padarė tik didžiulę žalą; to R. Karoblis yra teisininkas, diplomatas, nuo 1994-ųjų dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, daugiausia ekonominės ir prekybinės diplomatijos srityse.

Viešojoje erdvėje p. Karoblis rodydavosi retai, yra mažai pažįstamas visuomenei. Labiausiai jis buvo matomas 2010-2015 m., kai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tris metus Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, p. Karoblis sėkmingai koordinavo šį procesą iš Briuselio.

Galbūt p. Karoblis – geras keliaujantis prekiautojas, bet nieko ne žino apie kariuomenę ir Lietuvos gynybą. Tačiau

Naujasis krašto apsaugos ministras darbą pradeda susitikimais su kaimyninių šalių kolegomis. R. Karoblis lankėsi Taline, kur Baltijos šalių gynybos ministrų komitete susitiko su Latvijos ir Estijos kolegomis.

Be to, gruodžio 15-ąją R. Karoblis dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG štabo vertinimo pratybų „Common Challenge 16“ svečių dienoje.

Per dvišalį susitikimą ministrai R. Karoblis ir Lenkijos gynybos ministras A. Macierewiczius pabrėžė, kad mato vieną kitą kaip strategines partneres, o bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbus šios partnerystės elementas. Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra ypač svarbus stiprinant tiek Lietuvos, tiek viso regiono saugumą.

Dvišaliame susitikime ministrai R. Karoblis ir A. Macierewiczius aptarė ir bendras šalių pastangas stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą ir NATO sąjungininkų batalionų kovinių grupių dislokavimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje klausimus.

Galbūt p. Karoblis pamiršo Vilniaus krašto istoriją. 1920 m. spalio 8 d. generolo Lucjano Želigowskio vadovaujama lenkų armija, sulaužiusi tik ką pasirašytą Suvalkų sutartį, pradėjo puolimą ir jau spalio 9 d. užgrobė Vilnių.

Lenkai nenori kad Lietuva būtų laisva.Kada Lietuviai pradėjo kurti savo nepriklausomą valstybę,lenkai pradėjo kliudyti kuo galėdami.Kada jie pamatė kad Lietuviai vis tiek kuria savo valstybę ir kad nepriklausoma Lietuva galės gyvuoti,tada jie ginklu pasiryžo sunaikinti naują Lietuvą.

Ar tai strateginis žaidimas arba sėkmingas sandėris?

 

 

 

Advertisements

Lietuviai žiauru pasveikino lenkus, savo ruožtu Lenkijos kariai atvyko į Lietuvą

lenkai_ir_lietuviai_kariai

Lapkričio 11 dieną iškilmingai paminėjome Lenkijos nepriklausomybės dieną. Lietuvos vadovai Nepriklausomybės dienos proga pasveikino kaimyninės Lenkijos žmones ir šalies lyderius.

Tačiau lietuviai savarankiškai pasveikino lenkus: Vilniuje (Varšuvos gatvėje) nuplėšta dekoratyvinė gatvės lentelė lenkų kalba, savivaldybė apie įvykį pranešė policijai.

Prieš valandą-pusantros sužinojau, kad ta lentelė yra dingusi, turbūt labai akivaizdu, kad ji dingusi ne be piktų kėslų“, – BNS sekmadienį 14-ją d. sakė sostinės meras Remigijus Šimašius, – „Tas dalykas, nors ir simbolinis, bet gana rimtas“.

Žinoma, kad lapkričio pradžioje į Lietuvą pratyboms atvykę Lenkijos rotacinių pajėgų kariai. Lenkijos kariai iš 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 15-ojo ulonų bataliono beveik mėnesio trukmės pratyboms Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje mūšio mieste su Lietuvos kariais atvyko lapkričio 6 dieną.

Įdomu, kad netioli Pabradės – Zalave (Švenčionių r.) gimė 1867 Lenkios herojas Jozef Pilsudskis.

Beje lapkritis – labai atmintinas menuo Lietuvos-Lenkijos santykiuose.

Lenkų tautos tragedija buvo ta, kad jos tautinis atgimimas XIX–XX a. sandūroje buvo neatskiriamai susijęs ir su imperinių ambicijų atgimimu. Šio atgimimo idealas buvo 1772–1795 m. padalijimų metu panaikintos Abiejų Tautų Respublikos atkūrimas su 1772 m. sienomis. Nors ši valstybė to meto lenkų istorinėje vaizduotėje buvo laikoma atgimstančios Lenkijos valstybės pirmavaizdžiu, jos ribose lenkai sudarė akivaizdžią mažumą.

Jozefo Pilsudskio vaizduotė klajojo dar plačiau – jis svajojo apie Lenkijos vadovaujamą Tarpjūrio (Międzymorze) valstybių federaciją, į kurią įeitų ne tik buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos (Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina), bet ir Latvija, Estija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija ir Jugoslavija.

Deja, 1920 m. spalio 8 d. 14 tūkstančių lenkų karių ir lenkų taip vadinama 1-oji Lietuvos – Baltarusijos pėstininkų divizija vadovaujama generolo Żeligovskio įvykdė karo agresijos aktą – puolė Vilnių ir jo kraštą. Jauna, dar besikurianti Lietuvos kariuomenė pralaimėjo mūšį. Lietuviai lenkų puolimui nebuvo pasiruošę.

Po 4 dienų, spalio 12 dieną generolas Żeligovskis save pasiskelbė Centrinės Lietuvos Respublikos vadovu. Lenkai Vilnių okupavo išgalvodami priežastį, kad Lenkijos aukščiausiai karinei vadovybei pavaldi Żeligovskio divizija sukėlė maištą, tapo nekontroliuojama ir veikė savarankiškai.

Żeligovskiui ištikimi daliniai įsitraukė į mūšį savo iniciatyva, kad „apsaugotų lenkų protėvių kapines“, kurias, tariamai, niekino „lietuviai, bolševikai ir vokiečiai“. Lenkai laikė, kad Lietuvos nepriklausoma vyriausybė buvo „vokiečių statytinė.“

Generolas Żeligovskis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybei pasiuntė slaptą žinutę Vilniaus užėmimą pavadindamas “tėvynės išlaisvinimu”.

Praėjus trims metams, 1923-aisiais, Pilsudskis, kalbėdamas Vilniaus teatre susirinkusiems žmonėms prisipažino, kad Vilniaus puolimas buvo tiesioginis jo įsakymo vykdymas.

Bandant paaiškinti okupuoto krašto praeitį, buvo sukurta koncepcija apie lenkiškai kalbančius “litvinus”, kurie esą buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėjai, neturintys nieko bendra su Lietuvos Respubliką sukūrusiais “žemaičiais” arba “lietuvisais”. Tai buvo bandymas tiesiog pasisavinti LDK istoriją, kurį jau mūsų laikais nusikopijavo ir sau pritaikė baltarusių nacionalistinė istoriografija.

Lenkijoje ir šiandien dar gyvuoja Centrinės Lietuvos Respublikos idėja. Lenkai ją suvokia, kaip už Lenkijos ribų likusią savo valstybės teritoriją, o generolas Lucjanas Żeligovskis ir diktatorius Jozefas Klemensas Pilsudskis Lenkijoje yra laikomi herojais ir išskirtiniais jos patriotais.

Dabar Lietuva ir Lenkija yra NATO geriausi “partneriai” ir turbūt specialiai “užmiršo”, Lietuvos valstybės gynėjų krauju parašytą Centrinės Lietuvos Respublikos istoriją.

Jautrūs istoriniai įvykiai neturėtų niekada išsitrinti iš atminties, nors kai kurie Lietuvos ir Lenkijos istorikai ir toliau melagingai teigia, kad Lenkija okupavo Vilnių ir jo kraštą norėdami apsaugoti “sovietų” veržimąsį į vakarus, kad Lietuvai pražūtinga Lietuvos – Lenkijos unija “išgelbėjo” Lietuvą.

Gabrielius LANDSBERGIS – Vokietijos agentas infiltruotas į Lietuvos vyriausybę

Su ginklu

Gabrielius Landsbergis, tapęs konservatorių lyderiu, pradėjo rinkimų kampaniją kad taptų premjeru. Ir turi nemažai šansų, nes Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) – patvirtino šešėlinės Vyriausybės kabinetą.

Bet kas yra Landsbergis? Ką mes žinome? Ką jis galėtų padaryti Lietuvos naudai? Continue reading

Kas yra Landsberg?

Landsberg_Germany

Landsberg – tai miestas Vokietijoje (Landsberg am Lech (Kreis)).

Land – tai žemė, berg – tai miškas. Miškų žemė.

Visi gyvenojai  – Landsbergai.

Landsberg am Lech (Kreis) šiuo metu yra 198 savybes. Vidutinis pagrindinės nuoma butų Landsberg am Lech (Kreis) yra 7.80 eurų / m² (+ 3% per metus).

Galbūt Vytauto ir Gabrieliaus Lansbergų protevai – vokeičiai. Ką daro Landsbergai  Lietuvoje dabar?

Kokia ji – mūsų Mažoji Lietuva?

Preusche_littauer

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva (vok. Preussisch Litauen), rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Continue reading